Kiek metų dirbate vestuvių planuotoja?
Pirmosios vestuvės buvo 2005-aisiais, tad jau aštuonioliktas sezonas bus.
Kaip tik skaičiavau, kad šiemet rugsėjo mėnesį turėjau 500-ąsias vestuves – simboliška, jos buvo mano brolio. Šiai dienai 510 – vestuvių, o tada dar krikštynos, jubiliejai, įmonių šventės, tai ir visas 600 susidarys.

Spėju, kai pradėjote šį darbą – Lietuvoje kolegas galėjote ant rankos pirštų suskaičiuoti?
Kai pradėjau dirbti šį darbą, buvo tik dvi planuotojos – Kristina Kaikarienė ir Diana Sugintienė, jei ir buvo daugiau, tai turbūt tokių kaip ir aš, nelabai žinomų, tik pradedančių, kurios žengia pirmuosius žingsnius šiame versle.

Kaip pasikeitė vestuvių planuotojų rinka dabar?
Vestuvių planuotojų yra daug, kas sezoną vis naujų atsiranda. Normalu, juk paklausa diktuoja. Kai pradėjau dirbti, po kelias valandas pasakojau, ką ta vestuvių planuotoja darys, dabar to daryti nebereikia, o poreikis – daug didesnis, tad ir planuotojų turi būti daugiau. Svarbu, kad kiekviena vestuvių planuotoja suprastų pati, kiek atsakomybės jos laukia.

Ar yra kokie nors mokslai, kaip tapti vestuvių planuotoju?
Vestuvių planuotojos diplomo nėra, tačiau po tiek metų darbo ir sukauptos patirties atsiranda minčių, jog galbūt metas man visomis žiniomis pasidalinti su būsimomis kolegėmis. Renginių organizavimo mokslų galite rasti, pati esu baigusi Tarptautinių renginių organizavimo magistrą.

Kokių įgūdžių reikia vestuvių planuotojos darbui?
Psichologija – Nr.1. Po tiek vestuvių drąsiai sakau – tai psichologinis darbas. Mokėti išklausyti, parinkti, patarti, atkalbėti. Tik antroje vietoje – organizaciniai gebėjimai, aišku, be jų irgi nepajudėsite. O tada labai svarbu diplomatija, punktualumas, estetika. Vestuvių planavimas apima labai daug: nuo žinių apie etiketą, maisto kultūrą, gėrimus, šalių tradicijas, madą… Čia visada yra, ką tobulinti, ko išmokti, tas turbūt labiausiai ir žavi.

Kiek šiame darbe svarbu patirtis?
Patirties šiame darbe reikia, kaip ir visuose kituose darbuose. Kažkada turi būti pirmosios vestuvės, po kiek laiko ateina ir šimtosios, tiesiog reikia stipriai įvertinti savo galimybes ir ką žadate klientams. Vestuvių planuotojos darbas nėra tik muzikantus užsakyti, tiek jaunieji gali ir patys. Svarbu tinkamai parinkti juos, o to be patirties nepadarysite.
Tačiau svarbiausia – problemų valdymas. Kaip mano dėstytoja sakė: jei stresuoji nuo kasdienių rūpesčių, šis darbas – ne tau. Nes renginiai – ištisas problemų sprendimas, tad, neturint patirties, rizikuojate ir jauniesiems šventę apsunkinti, nes jie tikėsis pagalbos, o jos negaus, ir sau asmeniškai sukelsite stresą – kam to reikia?

Suplanavote šimtus vestuvių – gal kaip tik šis darbas tapo tokia rutina, kad nebelieka polėkio, o planuojančios pirmąsias vestuves gali pasiūlyti įdomesnių variantų?
Neslėpsiu, kasmet po sezono norisi bent mėnesį apie vestuves negalvoti, bet jos persekioja, net atostogų metu vis papuolu į vestuves.
Jaunos vestuvių planuotojos gal tos energijos pradžioje ir turi daugiau, bet jos nežino, kiek tai kainuos, ar įmanoma padaryti? Ten, kur susidurs su problemomis, tos planuotos idėjos ir liks tik idėjomis. Pradžios polėkis – puiku, bet susidūrus su realiu įgyvendinimu – daug dalykų pasikeičia. Tačiau dėl vieno sutinku, negali užmigti ant laurų, keičiasi karta, nuotakų norai, vizijos, tad svarbu, jog planuotojų komandoje būtų ir patyrusių technikių, ir jaunų energingų kūrybininkių, būtent šiuo principu vadovaujuosi, kai dirbame savo komandoje.

Ar tenka gelbėti jaunavedžius, nudegusius nuo nepatyrusių planuotojų?
Tenka, per sezoną būna dvi–trys poros. Nieko, svarbu laiku susipranta.

Kokiomis savybės išsiskiria profesionalūs vestuvių planuotojai?
Visų pirma, nereikia pulti jaunųjų spausti, pvz., sutartis – tik šiandien, nuspręskite dabar.
Išklausyti jaunuosius, išgirsti, kokie jų norai, galimybės, o tada patarti labai konkrečiai. Nereikia sakyti, kad padarysite, jei aiškiai suprantat, kad jų norai neatitinka finansų. Galbūt reikia keisti konceptą, galbūt vestuvių planuotojos jiems nereikia, gal galima rasti kitą sprendimą, o gal nesutampa jūsų auros. Nereikia norėti visų jaunųjų – visų neturėsite. O tie, kuriems lemta dirbti su Jumis, ateis, nebijokite. Aš vadovaujuosi svarbiausiu principu: niekada nemeluoju, kainas puikiai žinau, ir jei girdžiu, kad jaunųjų norai prasilenkia su galimybėmis, – taip ir sakau. Gėlių pati neauginu, tad nepadarysiu wow vestuvių dekoro, kurio jie nori, kai finansų nėra. Bet ar galima ieškoti kitų sprendimų – galima, tik klausimas, ar jaunieji norės. Jei taip – rasite bendrą kalbą, jei ne, jie ras planuotoją, kuri galbūt kitaip matys situaciją, o jos požiūris jiems bus priimtinesnis.

Kokius klausimus reikėtų užduoti vestuvių planuotojui, kad galėtume įsitikinti jo kompetencija?
Papasakokite apie save, savo norus, pomėgius, finansus ir paprašykite, kad planuotojas papasakotų, kokią šventę jis mato už jūsų norimą biudžetą.
Galite paprovokuoti, šiek tiek fantazijos, ko norėtumėte, kai yra labai mažas biudžetas – stebėti, kaip reaguos planuotojas, ar pradės “burti”, kaip tai įmanoma, ar tiesiai pasakys: “Ne ne – tai neįmanoma”.
Visada galima paklausti, kokia didžiausią nesėkmę turėjo planuotojas. Kaip nusprendė būti planuotoju, kada pradėjo, ir kokios jo stipriausios savybės. Patyręs – nepasimes ir atsakys visada.

Frazė ar veiksmas, kuris turėtų uždegti pavojaus lemputę mūsų galvose, kad šis vestuvių planuotojas – neprofesionalus
Planuotojas į jūsų užklausą per parą neatsako (būna išimčių, atostogos, sezono įkarštis). Vėluoja, sunkiai pirmąjį susitikimą organizuoja… nėra konkretus, ilgai atrašinėja laiškus, nėra struktūros darbe.
Jei darbas su juo yra toks, įsivaizduoti galima, jog taip jis dirba ir su tiekėjais, tad atsiranda rizika, jog kažką pamirš, pavėluos užsakyti, pražiūrės. Gali būti chaosas, o juk samdote planuotoją, kad būtų ramu.

Karolina Mėginytė. Sandros Kuzminskaitės nuotrauka