Daug rašėme apie vestuves įvairiuose egzotiškuose kraštuose, šiltose salose, bet išgirdę apie vestuves Gibraltare, suklusome – tai visai neįprastas pasirinkimas. Susipažinkite su nuotaka Inga Kybartiene, kuri detaliai papasakos, kaip ji planavo savo vestuves šioje D.Britanijos užjūrio teritorijoje.

Fotografė „Justina Smile Photography www.justinasmile.com

Inga ir jos vyras Nerijus jau daugybę metų gyvena D.Britanijoje, Škotijoje, o lapkritį susituokė Gibraltare. Priminsime, kad tai D.Britanijos teritorija Ispanijos pietuose ir ribojasi su Viduržemio jūra. Apie idėją susituokti ten, planavimo darbus ir patarimus galbūt kitiems būsiemiems jaunavedžiams pasakoja Inga.

Kaip sugalvojote susituokti Gibraltare?

Niekada neturėjau minčių tuoktis būtent užsienyje, bet prieš trejus metus aplankiau Ispanijos pietinę dalį, teko pabuvoti ir Gibraltare, kurį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio – jis tapo mano svajonių šalimi.

Po sužadėtuvių pradėjome mąstyti kokių vestuvių norime, kokios jos turėtų būti. Mums atrodė, kad tinkamisuaisa variantas būtų pabėgti dviese nuo visų. Tik akimirką šmėkštelėjo mintis, kad tai galime padaryti užsienyje ir vienas sakinys, kad galbūt tai galėtų būti mano svajonių šalis Gibraltaras, viską pakeitė. Taip netikėtai gimė idėja. Tuomet pradėjau ieškoti informacijos, kiek realu ją įgyvendinti. Pasirodo, viskas įmanoma! Pasitarėme ir pradėjau planuoti.

O kodėl ne Lietuvoje? Juk daugelis išeivių būtent gimtinėje kelia vestuves – ir giminaičiai arčiau, ir pigiau…

Niekada nebuvo tokių minčių. Mūsų artimiausi giminaičiai taip pat yra Škotijoje, tik vyro tėvelis ir brolis likę Lietuvoje. Tad jeigu būtume norėje tradicinių vestuvių, jas būtume kėlę tik Škotijoje, ne Lietuvoje. O ir dėl pigumo, visai nesutinku, nėra Lietuvoje pigiau.

Nuo ko pradėjot organizuoti?

Pirma domiausi kokios galimybės įteisinti santuoką, kokių dokumentų reikia, ar tai galios. Susiradau Gibraltaro civilinės metrikacijos elektroninio pašto adresus ir parašiau, klausiau.

Daugelis planuojantys užsienyje vestuves, viską patiki planuotojoms, kurios gerai išmano vietinę rinką. Kodėl nesikreipėte į jas?

Dabar atrodo truputį ekstremalu ir keista, bet tuomet tiek degiau ta idėja, kad tiesiog dariau pati. Žinoma, kilo mintis konsultuotis su planuotojomis. Pirma susiradau informaciją pati, supratau, kad viskas paprastai įgyvendinama, tada tik klausiau jų kainų ir supratau, kad antkainis už visą tai, ką galiu paprastai užsisakyti pati, neadekvatus.

Kokios sąlygos užsieniečiams susituokti Gibraltare?

Mes esame Lietuvos piliečiai, o sąlygos labai paprastos. Vienintelė sąlyga – 3 paras, tai yra dieną prieš ir po vestuvių gyventi Gibraltare ir gauti laikino gyventojo statusą. Dokumentų reikia standartinių – gimimo liudijimų, pasų. Žinoma, su vertimu į anglų kalbą.

Gerai, teisinius dalykus išsiaiškinote, kas toliau – ceremonijos vieta, šventės vieta? Kaip tai radote?

Kadangi pradėjus planuoti galvojau, jog būsime tik mes ir liudininkai, todėl ceremonijai rinkausi tarp metrikacijos salės arba jų sodelio. Kadangi vestuvės lapkritį – pasirinkome ceremoniją viduje.

Visiems artimiesiems pranešėme, kad išvykstam, būtų smagu juos matyti šalia, bet jeigu jie negali – suprasime. Nustebino pasipylę skambučiai, kad 20 artimiausių draugų nusprendė atvykti kartu. Supratusi, kad bus mūsų ir daugiau pradėjau ieškoti restorano, bet irgi nekilo problemų – su keletu susirašiau elektroniniu paštu, suderinau sėdėjimu planus, meniu, maisto papuošimą.

O kaip su paslaugomis – grožis, fotografai, dekoras, gėlės – ką vežetės, ką ten užsakėte?

Man be galo pasisekė, nes vyro sesuo, mūsų vestuvių liudininkė yra kirpėja-visažistė, todėl mano grožis atiteko jos rankoms. Ačiū jai! Dekoro elementus, kaip gėlės, žvakidės, balionai nuomavausi iš restorano. Vardinius papuošimus, konfeti atsiskraidinau ir nuvežiau į restoraną išvakarėse. Puokštę bei butonjerę jaunikiui užsakiau su pristatymu į metrikacijos biurą.

Su fotografe buvo įdomiausia. Suradau lietuvę fotografę, kuri irgi gyvena Škotijoje ir jai pasiūliau, kad apmokėsiu jai penkių dienų atostogas Gibraltare (skrydį, viešbutį), o ji vestuvių dieną mus įamžins. Mano laimei, ji su šia idėja sutiko.

O rezultatas… nenuvylė?

Ne, tikrai nuostabiai pavyko.

Lapkritis turbūt mažiausiai populiarus vestuvių mėnuo – dar ne balta žiema, bet jau ir ne gražus ruduo. Kodėl jūs nusprendėte tuoktis tokiu metu? Nesinorėjo palaukti vasaros?

Tikrai nežinau kodėl. Gal kad norėjosi pabėgti dviese ir oras nebuvo svarbu. Pradžioje manėme, kad viskas bus labai labai paprastai, bet norai augo kartu su planavimu. Net ir balta suknelė atsirado jau įpusėjus planavimą.

Kai mano mamai pasakėme, kokią datą pasirinkome, ji buvo nustebusi. Pasirodo, kad mano mama su tėčiu kėlė vestuves tą pačią dieną, ko aš niekada nežinojau!

Ar skiriasi pati ceremonija?

Tikrai niekuo – standartiniai priesaikos žodžiai, apsikeitimas žiedais, paskelbimas vyru ir žmona, bučinys.

Ką toliau veikėte?

Po ceremonijos pietavome restorane, palikome svečius toliau švęsti ir išvykome į fotosesiją. Po jos su svečiais atšventėme mūsų viešbutyje ant stogo esančiuose apartamentuose. Kitą dieną su visais vykome į turistinę kelionę po Seviliją.

O kaip medaus mėnuo – buvo Gibraltare?

Jo dar nebuvo! Dar nenusprendėme – ar grįšime į Gibraltarą ar kelsim sparnus į kitą šalį.

Ką patartumėte kitiems, kurie norėtų tuoktis Gibraltare?

Labai sunku ką ir patarti, nes mums viskas vyko lyg sviestu patepta, tai tikrai galiu garantuoti, kad patiems susiplanuoti šventę ten įmanoma. Vienintelis minusas šioje teritorijoje yra viešbučiai: daugelis yra arba seni, arba renovuojami, o kainos tikrai nemažos. Atidžiai rinkitės viešbutį ir netaupykite. Taip pat žmonės ten gyvena ispanišku ritmu, tad apsišarvuokite kantrybe, nesitikėkite greitų atsakymų. Jeigu planuojate dideles vestuves – patarčiau imti planuotoją.

Ar brangu ten tuoktis? Nelyginote su kainomis Lietuvoje?

Tikrai pigiau nei Lietuvoje ar D.Britanijoje. Gibraltaras yra pigi šalis, o mums tai buvo didelis pliusas. Juk čia „duty-free“ zona.

Vestuvių kuriozai?

Nežinau, kiek įprasta, kiek ne, Gibraltare vėluoti, bet taip atsitiko, jog vėlavau ir metrikacijos darbuotojai tiek supanikavo, kad net mano vyras pradėjo pergyventi.
Kadangi eismas ten beprotiškas, nusprendžiau iš viešbučio iki biuro eiti pėsčiomis. O kadangi vėlavau, tai su vestuvine suknele tiesiog bėgau siauromis gatvelėmis, o liudininkė iš paskos neša mano šleifą… Susiruošus važiuoti į fotosesiją po restorano pamatėme, kad automobilio, su kuriuo reikėjo vykti, ratai užblokuoti.

Bet dėl tokių smulkmenų mūsų vestuvės ir tapo ypatingomis.

Ačiū už pokalbį!