Nėrinių era Prancūzijoje prasidėjo nuo Liudviko XIV, Karaliaus Saulės, (Louis XIV le Roi-Soleil, 1638–1715) laikų. Jam valdant suklestėjo absoliutizmo idėjos –Versalyje (Versailles) buvo pastatyti didingi rūmai, itin daug dėmesio imta skirti prabangiems drabužiams. Karalius Saulė nusprendė nepirkti nėrinių iš Italijos – tais laikas būtent šioje šalyje buvo gaminami labiausiai vertinami nėriniai, o pasikviesti jų kūrėjus ir gamintojus į Prancūziją. Taip italai nėrinių kultūroje prarado įtaką ir tradicijas – jos įsitvirtino Prancūzijoje. Šiais laikais nėrinių tradicijų tąsa rūpinasi visą pasaulį jais žavinti įmonė „Sophie Hallette“.

Alfreda JACIKEVIČIENĖ, „Sophie Hallette“ atstovė Baltijos šalims

Tarp klientų – princesės ir garsiausi mados namai

1887 m. Prancūzijos šiaurinėje dalyje, Normandijoje (Normandie), jau veikė 170 manufaktūrų, kurios nėrinius gamino mechaninėmis staklėmis. Jas 1823 m. Notingame (Nottingham) sukūrė anglų inžinierius Džonas Žardinas (John Jardine). Normandijos klimatas ypatingas. Čia tvyranti drėgmė itin tinka nėriniams gaminti: siūlai neperdžiūva, todėl staklės audžia lygesnį raštą.

1887 m. trečia pagal dydį Normandijos nėrinių manufaktūra buvo „La Maison Hallette“, kurią įkūrė Aletų (Hallette) šeimos atstovas Oženas Aletas (Eugene Halette).

1952 m. įmonėje dūzgė 6 staklės, dirbo 50 žmonių. 1967 m. įmonės „La Maison Hallette“ valdymą perėmė jaunas, perspektyvus Aletų šeimos atstovas Etjenas Lėkroaras (Etienne Lescroart). Jam vadovaujant įmonė smarkiai išsiplėtė.  Pirmiausiai E. Lėkroaras Paryžiuje atidarė saloną, kurį pavadino savo dukterėčios Sofijos vardu „Dentelle Sophie“. Šis salonas netrukus sulaukė didelio visuomenės ir drabužių kūrėjų susidomėjimo. Įmonėje tuo metu jau dirbo daugiau nei 400 žmonių. Taip įmonė užsitikrino nėrinių gamintojos lyderės poziciją ir rinkoje įtvirtino naują prekės ženklą „Sophie Hallette“.

Šiomis dienomis „Sophie Hallette“ yra vienintelė pasaulyje nėrinių gamintoja, kurios gaminių pageidauja ir karališkieji asmenys: Ispanijos princesė Leticija Ortis Rokasolano (Letizia Ortiz Rocasolano), Olandijos princesė Maksima (Maxima), Švedijos princesė Madeleinė (Madeleine), Kembridžo hercogienė Katerina (Catherine). Įmonėje nėrinių nuolat užsisako žymiausi pasaulio mados namai: „Valentino“, „Gucci“, „Prada“, „Ellie Saab“, „Erdem“, „Chanel“, „Dior“.

„Sophie Hallette“ haute couture (aukštosios mados) gaminius Baltijos šalyse pristato įmonė „Optima forma“ (Laisvės pr.117, Vilnius).

Saugomiems nėrinių „kodams“ – 160 metų

Besilankant „Sophie Hallette“ fabrike didžiausią įspūdį padaro tai, kad tik pirmasis nėrinio eskizas nupiešiamas ranka. Po to piešinys perkeliamas į kompiuterines programas, jos pritaiko nėrinių piešinį staklėms. Pagaminamos specialios duomenų laikmenos – perfokortos. Tai – kartoninės juostos su išmuštomis skylutėmis, kuriomis „užkoduotas“ nėrinių raštas. Perfokortos rankomis surišamos į vientisą juostą, kuria „maitinamos“ šimtametės 12 tonų sveriančios mechaninės staklės. Vieno piešinio nėriniui išausti, priklausomai nuo sudėtingumo, reikia 2500–4000 perfokortų!

Darbuotojas privalo akylai stebėti nėrimo procesą, nes siūlui pasibaigus, mechaninės staklės pačios nesustoja. Per dieną vienomis staklėmis išaudžiama tik 60 metrų nėrinio.

Nuo staklių nėriniai keliauja į kokybės skyrių, kur kiekvienas centimetras yra išglostomas rankomis, akylai patikrinamas ir siunčiamas dažyti bei siuvinėti.
Perfokortos kaupiamos ir saugomos jau 160 metų, todėl ir dabar galima išausti net seniausio piešinio nėrinį.

„Sophie Hallette“– viena iš nedaugelio prancūzų įmonių, kurios produkcija trečiosiose šalyse negaminama. Buvau sužavėta darbuotojų požiūriu į darbą – jie didžiuojasi, kad fabrike dirba trečios tų pačių šeimų kartos atstovai, su meile kalba apie senas unikalias 5,4 m pločio stakles. Jomis siūlai sumezgami taip, kad net perkirptas nėrinys neišyra. Nėrinių gamintojai pasakoja, kad prieš tapdami meistrais septynerius metus dirba pameistriais.

Čia lankydamasi negaliu nesižavėti, kiek daug rankų darbo, meilės ir šilumos įdedama, iki nėrinys gimsta. Kiekvienas kūrinys stebina, kiekvienas dvelkia sava paslaptimi.

Staklės – nacionalinė vertybė

Unikalios nėrinių staklės yra Prancūzijos nacionalinė vertybė, jų iš šalies išvežti negalima. Vienas tokių staklių galima pamatyti nėrinių muziejuje (Musee des Dantelles et Broderies) Kodri (Caudry) miestelyje. Daugiau informacijos apie muziejų ieškokite tinklalapyje http://musee-dentelle.caudry.fr.

Prancūziški „Sophie Hallette“ rankų darbo nėriniai yra intelektualūs išliekamosios vertės gaminiai. Šimtametės jų gamybos tradicijos, sujungtos su naujausiomis inovacijomis, byloja, kad nėriniai – laikui nepavaldūs…

Linos Fisheye nuotr.