Lietuvoje tik keletas dizainerių, kurie vienodai lygiagrečiai kuria tiek “pret-a-porter” drabužių kolekcijas, tiek ir vestuvinę madą. Egidijus Rainys prieš keletą metų atidaręs saloną tik nuotakoms atvirauja, jog buvo suprastas ne visų kolegų, bet nuotakos jį itin pamėgo. Naujausią jo vestuvinės suknelės modelį buvo galima pamatyti vestuvių parodoje Vilniaus Rotušėje spalio 24-26 dienomis kartu su dar dešimties dizainerių darbais.

Kristinos Aleksynaitės nuotr.

– Kai dar tik studijavai dizaino meną, ar galvojai, kad nuotakos taps viena pagrindinių tavo darbo sričių?

– Labai puikiai atsimenu, kad pradėjau dirbti su jaunosiomis, tarp kolegų tvyravo nuomonė, jog kurti vestuvines sukneles yra “ne lygis” – tai ne konceptualu, ne menas… O kiek dabar dizainerių susimuštų dėl tos vienos nuotakos? Konkurencija šioje srityje tapo milžiniška. 

Nepradėjau kurti nuo nuotakų, viskas gavosi natūraliai – prasidėjo nuo vienos, dar vienos, dar vienos… Specialiai neatsisėdau ir nenusprendžiau – viskas, kursiu tik šioje srityje. Bet kai pasieki tam tikrą nuotakų skaičių per metus supranti, kad reikia nuspręsti ką daryti toliau – į mane kreipėsi labai daug nuotakų, tad taip ir atsirado vestuvinių suknelių salonas.

– Kiek pasaulinės vestuvinės mados tendencijos pasiekia Lietuvą?

– Nepasakyčiau, kad labai vėluojam ar atsiliekam. Tiesiog, pasaulyje turbūt žinomiausia kūrėja Vera Vang, gali sau leisti pasiūlyti labai drąsias idėjas, o tokie modeliai mūsų šalyje būtų nepopuliarūs.

– O tau nesinori pasiūlyti kažką tokio įdomaus ir netikėto?

– Norisi, bet supranti, kad neverta – nėra tiek laiko, kad pradėčiau “žaisti”, o kurti dėl kūrimo ir užsigrūsti daiktais, nematau prasmės.

– Tavo lyg ir vizitinė vestuvinė suknelė yra romantiška, šilkinė, lengva. Kitą sezoną liks tokios pačios ar kažkas bus naujo?

– Bus to, ir to. Žinoma, visad išliks tai, ką mėgsta nuotakos, bet ateinančiam sezonui darome ir vestuvinių suknelių iš sunkesnio krepinio šilko.

– Gal pastebėjai, kas populiaru tarp jaunųjų?

– Labai dažnai merginos pradėjo prašyti ilgo sijono skeltuko, kad būtų matyti viena koja. Manau, kad tam įtakos turėjo aktorė Angelina Jolie, pasirodžiusi su juoda ilga su giliu skeltuku suknele.

– Nuotakos dažniau žino tiksliai ko nori ar turi daug abejonių ir laukia tavo patarimų?

– Tai labai individualu. Vienos matuojasi salone ir randa, kas patinka, ką galime pritaikyti. Kitos nenori matuotis ir turi savo viziją. Visad rekomenduoju pasimatuoti kuo daugiau skirtingų modelių, kad mergina pamatytų kas jai tinka, kas ne, nes labai dažnai paaiškėja, kad tai kas ji manė jog netinka, dera puikiai. Dar esu pastebėjęs, kad 90 procentų beveik tobulos figūros merginų ateina ir iškart sako: “Mano platūs pečiai”, nors su jais viskas gerai. Keista, kad jos turi tiek kompleksų.

– O ar visos meta svorį prieš vestuves?

– Vienos bando, kitoms savaime krenta, bet didžioji dauguma prieš šventę suplonėja. O tuomet didžiausią meškos paslaugą joms daro draugės, įtikinėjančios nuotaką, kad vestuvinę suknelę reikia turėti kuo anksčiau prieš vestuves. Ir kas iš to? Mes žinome, kad paskui prieš pat šventę suknelę teks taisyti, o svoris dažniausiai krenta nuo krūtinės, tuomet reikia ardyti, persiuvinėti, o suknelei tai ne į naudą.

– Kokios populiariausios vestuvinių suknelių spalvos?

– Visiškai balta būna gal viena kita per sezoną. Dažniausiai – kreiminių atspavių, grietinėlės, pieno baltumo.

– Kokios tau vestuvės yra gražios?

– Kaip ŽAS dainuoja: “Džiaugiuosi kad vestuvės šios ne” (juokiasi-red.past.). Nesvarbu, didelės ar mažos, svarbiausia, kad būtų be streso. Darykite šventę sau, o ne svečiams ir tikrai negalima eiti iš proto. Jeigu to įmanoma išvengti, tuomet bus ir nuotaika, ir puikios vestuvės. Jeigu jaunieji yra įsitempę, tai persiduoda svečiams, o tai jau ne kas…

– Ką manai apie lietuviškas tradicijas – piršlio karimą, duonos ir druskos simbolinį ragavimą?

– Man visai gražu ir net gaila, kad jos nebepopuliarios, bent jau Vilniuje. Manau, kai kuriuos elementus galima išlaikyti ir gražiai su jumoru apžaisti.

– O kaip vertini poros derinimą – jeigu kaklaraištis mėlynas, tuomet nuotakos dirželis mėlynas ir panašiai?

– Siaubas, tai pats blogiausias dalykas, kai jaunikį pradeda derinti. O dar pabroliai su spalvotais kaklaraiščiais ir tos pamergės ryškiomis suknelėmis. Negi nėra kitų spalvų? Pati geriausia blogiausių pavyzdžių vieta vasarą – Užutrakio dvaras. Ten gausybė suderintų pabrolių su pamergėmis, akį rėžiančių spalvų ir sintetinių audinių. Tuomet visi tiesiogine prasme garuoja. 

– Tai ką daryti jeigu norisi jaunikį priderinti?

– Apie jaunikį mes sakom taip: jis turi būti solidžiai elegantiškas, todėl nereikia jo kaklaraiščio derinti pagal nuotakos suknelės atspalvį.