Viktorija Jakučinskaitė prieš dešimtmetį pradėjusi kurti išskirtines sukneles net negalvojo, kad jos pagrindiniu darbu taps būsimos nuotakos. O dabar jos mados namai “Tiulio fėja” yra vieni žinomiausių vestuvinių suknelių kūrėjai Lietuvoje. O pačios Viktorijos vestuvinę suknelę buvo galima pamatyti vestuvių parodoje Išteku.lt Vilniaus Rotušėje.

-Ar kai baigėte Dailės akademiją galvojote jog vestuvinės suknelės bus jūsų darbo pagrindas?

– Anksčiau visi dizaineriai be galo džiaugdavos gavę užsakymą sukurti vestuvinę suknelę. Juk tai, kad tave pasirenka nuotaka pačiai svarbiausiai savo gyvenimo šventei yra didelis įvertinimas! 

Jau nuo pat mokslų baigimo kurdavau sukneles, kuriomis pasipuošti reikėdavo ypatingos progos, o auginant dukrytes ir padaugėjo užsakymų papuošti krikštynoms. Ypač populiaru buvo tema “Aš ir dukra”, kuomet mamos su dukromis pasipuošdavo tokiomis pačiomis ar panašiomis baltomis ar kreminėmis suknelėmis. Taip po truputį mane atrado nuotakos, kurios, galima sakyti, išstūmė visą kitą mano klientūrą. 

“Tiulio fėja” nėra fabrikas ir viskas kuriama individualiai kiekvienam žmogui, todėl galime priimti tik tam tikrą kiekį žmonių. Jeigu anksčiau galėjai kreiptis į mane prieš tris mėnesius, dabar nuo rudens iki Kalėdų užregistruojame praktiškai visus užsakymus kitiems metams ir naujų priimti jau negalime. Taip ir nelieka vietos kitiems užsakymams.

– Nors jūsų kuriamos suknelės turi tam tikrą braižą, kasmet pristatote ir naujus modelius. Kokie jie bus skirti 2015 metų nuotakoms?

– Turbūt labiausiai visus nustebinau per savo vestuves, pasirinkdama visiškai kitokią suknelę. Todėl tai įtakos mano naują kolekciją. Atsiras mane labai žavinčių sunkių, kaip mano vestuvinėje suknelėje, sijonų. Vartydama vestuvinius žurnalus, susidariau įspūdį, kad visos Lietuvos nuotakos tekėjo su ta pačia suknele. Pasidarė liūdna ir nuobodu. Norisi, kad kiekviena rinktųsi suknelę pagal savo charakterį, o ne tai ką matė. 

Šįkart noriu parodyti daug skirtingų suknelių. Man labai gražu kontrastas tarp viršaus ir apačios, kai viršus yra labai trapus, permatomas, siuvinėtas ir atrodo itin lengvas, o apačia sunki, architektūrinė. 

Labai svajoju padaryti garsiosios Grace Kelly vestuvinės suknelės interpretaciją, nes tai garsiausia ir įspūdingiausia visų laikų suknelė. Tai ne bus tas pats, bet mano interpretacija, kuriai panaudosiu ne klasikinį gležną gipiūrą, o išraiškingą, standų nėrinį. 

Taip pat atsigręžiu įpraeitį, į pirmuosius savo vestuvinių suknelių modelius. Vieną jų kūriau Agnei Jagelavičiūtei, kurios suknelę puošė tapyti iš enciklopedijos drugeliai, tad vėl pas mane atsirado drugeliai, bet šįkart siuvinėti. Antrąją suknelę kūriau savo pusseserei, kurią ištapiau sakuromis, o dabar tos sakuros perkeliamos siuvinėjimo būdu. Paprasta nusipirkti tiekėjų siūlomą gipiūrą, o šiai kolekcijai audinius sukursiu pati. 

– Jūsų suknelės neatsiejamos nuo nėrinių. Ar jie išliks?

– Jie visada lieka, kaip ir gipiūras, tiulis, šifonas. Taip pat atsiras tafta, lazeriu pjautos detalės, siuvinėjimas. Noriu didinti asortimentą. Žinau, kad mano klientės norėtų to paties kiekvienais metais, bet man neįdomu. Noriu pasiūlyti daug naujienų, nes man pačiai taip įdomiau gyventi.

– Ar nuotakoms būtina per vestuves puoštis nuometu?

– Net jeigu mergina ir mano, kad jo nereikia, aš vis tiek pasiūlau bent pasimatuoti. Tai lyg viso įvaizdžio įrėminimas, užbaigimas. Ir jeigu bus nuometas, garantuoju, 90 procentų svečių verks.

– Jūsų galvos papuošalas vestuvėse visiškai nepriminė tradicinio nuometo – siūlysite jį ir kitoms nuotakoms?

– Tai labai asmeninis dalykas. Šią idėją, kaip galima panaudoti gipiūro juostas pamačiau Niujorke, Metropoliteno muziejuje, kuriame leidžiami specialūs leidiniai įvairiomis meno ir mados temomis, taip pat ir vestuvių. Mano vestuviniame įvaizdyje būtinai turėjo būti įdomi detalė, juk esu dizainerė ir turiu sukurti visą ivaizdį. Nežinau, ar kitos nuotakos rinktųsi tokį papuošalą.

Kristinos Aleksynaitės nuotr.

– Į jus kreipiasi daugybė užsienio lietuvių ar net užsieniečių nuotakų. Kaip manote, kodėl?

– Taip, turbūt net daugiau nei pusė yra iš užsienio. O kodėl? Manau, kad tai nėra standartinės merginos, nes jos keičia savo gyvenimą, kraustosi į kitą šalį, yra atviros naujovėms, nesilaiko senų standartų, todėl ir nori naujų formų. Mano suknelės yra labai šiuolaikiškos ir neprimena tų, iš nuomos salono. Turime savą stilių, todėl ir kreipiasi žmonės ieškantys kažko ypatingo.

– O ar patariate, kaip atrodyti jaunikiui?

– Galiu, bet nemanau, jog tai mano reikalas. Galiu nebent pasakyti, kaip išvengti klaidų, o šiaip ir vyrui reikia duoti laisvę, nes jis irgi nori atrodyti, kaip jis įsivaizduoja. Savo vyro paprašiau, kad kostiumas būtų juodas, nes norėjosi klasikos, ir tiek. O šiaip Lietuvoje vyrai labai konservatyvūs, todėl su jais nedirbu, nes man toks darbas būtų kaip “Švilpiko diena” (žinomas filmas, kuriame kiekvieną dieną viskas vyksta taip pat- red.past.).

– Ar verta aukoti patogumą dėl grožio?

– Mano kuriamos suknelės yra patogios, nebent esi nepratusi prie aukštakulnių ir ilgų sijonų. 

-Praktinis patarimas merginoms – kokius apatinius reikėtų rinktis prie vestuvinės suknelės?

– Kūno spalvos, geros formos liemenėlė, kuri būtų patogi, gerai iškeltų krūtinę, be raštų, papuošimų. Svarbu, ne pieno ar suknelės spalvos, bet kūno – tuomet tikrai nesimatys.

– Bet merginos nori pasipuošti prieš pirmąją naktį!

– Tuomet teks nusirengti. Vyrams tai labiausiai patinka.