KAS YRA PAGONIŠKOS VESTUVĖS? ATSAKO VYRIAUSIA LIETUVOS KRIVĖ
Nors dažniausiai krivių vedamos apeigos vadinamos pagoniškomis, iš tiesų taip nėra. Visa ceremonija yra paremta Lietuvos papročiais ir tradicijomis. Todėl ir tokias vestuves tiksliau būtų vadinti – baltiškomis tradicinėmis jungtuvėmis arba ceremonija pagal senuosius lietuvių papročius.
Vis dažniau jaunavedžiai, kurie nėra išpažįstantys katalikybės ar kito tikėjimo nori vestuvių ceremoniją įprasminti ne tik metrikacijos biure. Senosios lietuviškos jungtuvės ypač patinka tiems, kurie seka protėvių tradicijomis, jiems artima gamta, senoji kultūra ir lietuvybė.
Prieš šimtą metų Lietuvoje vestuvės trukdavo ne vieną savaitę. Visą ceremoniją sudarydavo dešimtys apeigų, kurios turėjo užtikrinti laimingą, vaisingą ir turtingą gyvenimą. Senovės Baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausiosios krivės Inijos atliekama ceremonija – tai viena iš svarbiausių apeigų, kurios metu pora sujungiama bendram gyvenimui.
Inija Trinkūnienė atsako į dažniausiai jaunavedžių užduodamus klausimus.
– Jeigu norime tokių tuoktuvių, ar būtina išpažinti senovės Baltų tikėjimą ar priklausyti šiai bendruomenei?
– Nebūtinai. Į mus dažniausiai kreipiasi žmonės, kuriems bažnyčia yra tolima, jiems norisi ceremonijos artimesnės gamtai ir lietuvių tradicijoms. Pagal šiuos papročius gali tuoktis visi norintys.
– Kur vyksta šios apeigos?
– Turime keletą vietų, iš kurių ir siūlome rinktis jaunavedžiams. Pačiame Vilniuje tai Verkių parkas ir Gedimino kapo kalnas. Populiaresnė vieta – ypatingai gražus kalnelis Karmazinuose, kuris archeologų yra pripažintas alkakalniu – apeigų kalneliu dar senovės Lietuvoje. Jis yra netoli Kernavės. Tai atviros vietos gamtoje, todėl ir apeigos dažniausiai vyksta šiltuoju metų laiku. Uždarą šventyklą turime toliau už Vilniaus, Švenčionių rajone.
– Ar reikia susituokti oficialiai?
– Taip, poros dažniausiai pirmiau apsilanko civilinės metrikacijos biure, o vėliau tęsia ceremoniją pagal baltiškus papročius.
– Kiek trunka apeigos?
– Apie 45 minutes.
– Kaip viskas vyksta?
Apeigas atliekame uždegdami aukuro ugnį, nes ugnis yra centras, kuris sieja mus su senaisiais protėviais, sujungia mus į vieną ratą. Apeigos susideda iš kelių dalių – jaunųjų pasitikimas, dievų ir protėvių pagerbimas, jungtuvių apeiga, jaunųjų palabinimas (sveikinimai, linkėjimai). Visa tai atliekame su dainomis, giesmėmis ir jose dalyvauja visi susirinkę, ne tik jaunavedžiai.
Jungtuvių apeigų metu jaunųjų rankos surišamos austa juosta ir jie apvedami tris kartus aplink ugnį, o artimieji ir svečiai juos laimina apiberdami grūdais.
Vienas gražiausių momentų – priesaika vienas kitam, nes tai žodžiai einantys iš širdies. Viską vainikuoja midaus ragavimas iš vienos taurės. O tai, patikėkite, padaryti nėra lengva!
Labai gražus paprotys – jaunųjų vaišinimas vienas kito medumi.
Norintiems kažko daugiau – siūlome dar ir nuometavimo apeigas, kuomet jaunajai užrišamas nuometas, nes pasikeičia jos statusas. Turime labai daug gražių apeigų, kurios tinka ne tik jungtuvėms, bet ir mergvakariui.
Visos šios apeigos, dainos ir tradicijos nėra mūsų sugalvotos – viskas paimta iš pasakojimų ar dainų ir atkurta.
– Kur galima užsisakyti ar sužinoti daugiau apie apeigas?
– Rašykite man inija@romuva.lt