Vestuves fotografuoti – tai ne vagonus stumdyti. Kas čia gali būti sunkaus ir sudėtingo? – taip turbūt yra pagalvojęs ne vienas. Kaip bebūtų, garsiai to niekada nesakykite.

Dalinamės vienos  profesionalios fotografės, kuri nutarė likti anonime, išpažintimi:

“Kai man sako – baik tu, kas čia tokio sunkaus vestuvių fotografavime, juk ne kasyklose dirbi arba vagonus stumdai – man visada norisi atsikirsti “tad gal imk fotoapatatą ir pabandyk pats”.

Ir mano kolegos mane supras. Nes vestuvių, jubiliejaus ar kitokio reportažo profesionalus fotografavimas – tai milžiniškas darbas tikrąja to žodžio prasme. Visų pirma, 12 valandų esi ant kojų, kartais be galimybės užkąsti, pasėdėti ar net nueiti į tualetą. Įsivaizduokite, ką reiškia rankose nuolat laikyti penkių kilogramų ar daugiau sveriantį krūvį. Ir tu ne šiaip nieko negalvodamas spaudinėji fotoaparato mygtuką, o fotografuoji, atsižvelgdamas į daugybę veiksnių, iš kurių svarbiausi – kompozijcija ir šviesa.

O kur dar po to apdoroti visas 300 ir daugiau nuotraukų – užima ne dešimt minučių, o visas dvi dienas (tiek trunka tada, jei prie kompiuterio sėdi nevalgęs, nemiegojęs ir pan.,  bet jei nori žmogiškai pavalgyti ir pailsėti – neretai užima ir kelias savaites).

Aš net neminiu tokių svarbių momentų prieš fotografavimą kaip bendravimas su klientu, vietovės paieška, įvykio chronologijos laikymasis, emocijų gaudymas ir kitų įdomių akimirkų fiksavimas. Iš viso to gaunamas sėkmingas ir puikus FOTOreportažas (o ne iš kvailo galvojimo, kad pakanka “nuspausti mygtuką ir pabėgioti dvi valandas po salę”). Žinoma, tai ne vagonus stumdyti…Gal reiks pabandyti… :)”